Kas iš tikrųjų yra „Vipassana“ meditacija?

Skirtumas tarp „Vipassana“ meditacijos ir kitų meditacijos stilių yra labai svarbus ir turi būti visiškai suprantamas. Budizmas nagrinėja dvi pagrindines meditacijos rūšis. Jie yra skirtingi protiniai įgūdžiai, veikimo būdai ar sąmonės savybės. Originalios terapijos literatūros kalba Palyje jie vadinami Vipassana ir Samatha.

„Vipassana“ gali būti išverstas kaip „įžvalga“, aiškiai suvokiantis, kas vyksta, kaip vyksta. Samatha gali būti išverstas kaip „susikaupimas“ arba „ramybė“. Tai būsena, kai protas yra pailsėjęs, sutelktas tik į vieną daiktą ir neleidžiamas klajoti. Tai padarius, kūną ir protą apima rimta ramybė, ramybės būsena, kurią reikia išgyventi, kad ją suprastum.

Dauguma meditacijos sistemų pabrėžia Samatha komponentą. Meditatorius sutelkia dėmesį į kai kuriuos daiktus, tokius kaip malda, tam tikros rūšies dėžutė, giesmė, žvakės liepsna, religinis įvaizdis ar bet kas kita, ir pašalina visas kitas mintis bei suvokimus iš savo sąmonės. Rezultatas yra suvaldymo būsena, kuri tęsiasi tol, kol meditatorius baigia sėdėjimo sesiją. Tai gražu, malonu, prasminga ir viliojanti, bet tik laikina. Vipassanos meditacija skirta kitam komponentui – įžvalgai.

Vipassanos tarpininkavime meditatorius naudojasi savo koncentracija kaip įrankiu, kurio pagalba jo sąmoningumas gali atsikratyti iliuzijos sienos, kuri atitraukia jį nuo gyvosios tikrovės šviesos. Tai laipsniškas vis didėjančio suvokimo apie pačios realybės vidinį veikimą procesas. Tai trunka metus, tačiau vieną dieną meditatorius kaltas pro tą sieną ir suklumpa į šviesos akivaizdą. Transformacija baigta. Jis vadinamas Išlaisvinimu ir yra nuolatinis. Išlaisvinimas yra visų budistų praktikos tikslų tikslas. Tačiau keliai, norint pasiekti tą tikslą, yra gana įvairūs.

Seniausia budizmo meditacijos praktika

„Vipassana“ yra seniausia budizmo meditacijos praktika. Metodas gaunamas tiesiai iš Satipatthana Sutta [Foundations of Mindfulness], diskursas, priskirtas pačiam Budai. „Vipassana“ yra tiesioginis ir laipsniškas dėmesingumo ar sąmoningumo ugdymas. Tai vyksta gabalas po gabalo per metus. Studento dėmesys yra kruopščiai nukreiptas į intensyvų tam tikrų jo paties egzistavimo aspektų tyrimą. Meditatorius yra išmokytas pastebėti vis daugiau savo pačios tekančios gyvenimo patirties.

„Vipassana“ yra švelni technika. Bet tai taip pat labai, labai išsami. Tai sena ir koduota proto lavinimo sistema, pratimų rinkinys, skirtas vis labiau suvokti savo gyvenimo patirtį. Tai dėmesingas klausymas, dėmesingas matymas ir kruopštus išbandymas.

Mes mokomės ūmiai užuosti, visiškai liestis ir iš tikrųjų atkreipti dėmesį į pokyčius, vykstančius visose šiose patirtyse. Mes mokomės įsiklausyti į savo mintis, jų nesusigaudydami. Vipassanos meditacijos praktikos objektas yra išmokti pamatyti reiškinių nepatvarumo, nepatenkinimo ir nesavanaudiškumo tiesą.

Manome, kad tai jau darome, bet tai yra iliuzija. Tai kyla iš to, kad mes skiriame tiek mažai dėmesio nuolatinei savo gyvenimo patirties didėjimui, kad lygiai taip pat gerai galime miegoti. Mes tiesiog neskiriame pakankamai dėmesio, kad pastebėtume, jog nekreipiame dėmesio. Tai dar vienas „Catch-22“.

Meditacija kaip atradimas

Atidumo proceso metu mes pamažu suvokiame, kas iš tikrųjų esame žemiau ego įvaizdžio. Pabundame, koks iš tikrųjų yra gyvenimas. Tai nėra tik pakilimų ir nuopuolių, ledinukų ir smilkinių ant riešo paradas. Tai yra iliuzija. Gyvenimas yra daug gilesnės struktūros, nei tai, jei mes stengiamės ieškoti ir jei žiūrime teisingai.

„Vipassana“ yra psichinio lavinimo forma, kuri išmokys jus pažinti pasaulį visiškai nauju būdu. Pirmą kartą sužinosite, kas iš tikrųjų vyksta su jumis, aplink jus ir jūsų viduje. Tai yra savęs atradimo procesas, dalyvaujantis tyrimas, kurio metu jūs stebite savo patirtį, dalyvaudami joje, kai ji atsiranda.

„Nesvarbu, ko mane išmokė. Pamirškite teorijas, išankstines nuostatas ir stereotipus “.

Praktikos turi būti laikomasi tokiu požiūriu: „Nesvarbu, kas man buvo išmokyta. Pamirškite teorijas, išankstines nuostatas ir stereotipus. Noriu suprasti tikrąją gyvenimo prigimtį. Noriu sužinoti, kokia iš tikrųjų yra ši gyvybės patirtis. Noriu suvokti tikrąsias ir giliausias gyvenimo savybes ir nenoriu tik priimti kažkieno paaiškinimo. Aš pats noriu tuo įsitikinti “.

Jei laikysitės meditacijos praktikos tokiu požiūriu, jums pasiseks. Jūs pastebėsite, kad objektyviai stebite dalykus tiksliai taip, kaip jie teka ir keičiasi kiekvieną akimirką. Tuomet gyvenimas įgauna neįtikėtiną turtingumą, kurio negalima apibūdinti. Tai reikia patirti.

Vipassana ir Bhavana

Pali terminas, skirtas meditacijai „Įžvalga“, yra Vipassana Bhavana. Bhavana kilęs iš šaknies bh, o tai reiškia augti arba tapti. Todėl Bhavana reiškia auginti, o žodis visada vartojamas kalbant apie protą. Bhavana reiškia protinį tobulėjimą. Vipassana yra kilęs iš dviejų šaknų. Passana reiškia matyti ar suvokti. Vi yra priešdėlis su sudėtingu konotacijų rinkiniu. Pagrindinė reikšmė yra „ypatingu būdu“. Tačiau yra ir „į“, ​​ir „per“ konotacija.

Visa šio žodžio prasmė yra aišku ir tiksliai pažvelgti į kažką, matyti kiekvieną komponentą kaip skirtingą ir perverti iki galo, kad būtų galima suvokti pagrindinę to dalyko tikrovę. Šis procesas veda į pagrindinės tikrovės tikrovės suvokimą. Vipassana Bhavana reiškia proto ugdymą, kurio tikslas – pamatyti ypatingą kelią, kuris veda įžvalgos ir visiško supratimo link.

Susijęs: „Theravada Vipassana“ praktika

Metodas, kurį mes čia aiškiname, tikriausiai yra tai, ko Gotama Buda mokė savo mokinius. Satipatthana Sutta, pirminis Budos diskursas apie dėmesingumą, sako, kad reikia pradėti sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, o tada atkreipti dėmesį į visus kitus kylančius fizinius ir psichinius reiškinius.

Sėdime stebėdami, kaip oras eina ir išeina iš nosies. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nepaprastai keista ir nenaudinga procedūra. Prieš pradėdami vykdyti konkrečias instrukcijas, panagrinėkime priežastis.

Kodėl svarbu sutelkti dėmesį

Pirmas klausimas, kuris mums gali kilti, yra tai, kodėl apskritai reikia skirti dėmesio? Mes juk bandome ugdyti sąmoningumą. Kodėl gi ne tik atsisėsti ir žinoti, kas nutinka galvoje? Tiesą sakant, yra tokio pobūdžio meditacijų. Jie kartais vadinami nestruktūruota meditacija ir jiems yra gana sunku.

Protas keblus. Mintis yra iš prigimties sudėtinga procedūra. Tuo norime pasakyti, kad tampame įstrigę, apgaubti ir įstrigę minčių grandinėje. Viena mintis veda prie kitos, kuri veda prie kitos, ir kita, ir kita, ir taip toliau. Po penkiolikos minučių staiga atsibundame ir suprantame, kad visą tą laiką praleidome įsimylėję sapne ar seksualinėje fantazijoje, ar susirūpinę dėl savo sąskaitų ar pan.

Mes naudojame kvėpavimą kaip savo dėmesį. Tai tarnauja kaip gyvybiškai svarbus atskaitos taškas, iš kurio mintys klaidžioja ir yra atitrauktos. Išsiblaškymas negali būti laikomas išsiblaškymu, nebent yra tam tikras centrinis dėmesys, nuo kurio reikia atitraukti dėmesį. Tai yra atskaitos sistema, pagal kurią visą laiką vykstančius nenutrūkstamus pokyčius ir pertraukimus galime vertinti kaip įprasto mąstymo dalį.

Laukinių dramblių prisijaukinimas

Senovės Palio tekstuose meditacija prilyginama laukinio dramblio prisijaukinimo procesui. Tais laikais procedūra buvo naujai sugauto gyvūno pririšimas prie stulpo su gera stipria virve. Kai tai padarai, dramblys nėra patenkintas. Jis rėkia ir trypia, ir dienomis traukiasi prie virvės. Pagaliau per jo kaukolę nugrimzta, kad jis negali išsisukti, ir jis įsitaiso.

Šiuo metu galite pradėti jį maitinti ir elgtis su juo tam tikru saugumo lygiu. Galų gale galite visiškai atsisakyti virvės ir posto bei išmokyti dramblį atlikti įvairias užduotis. Dabar jūs turite prisijaukintą dramblį, kurį galima panaudoti.

Susijęs: Kvėpavimas

Šioje analogijoje laukinis dramblys yra nepaprastai aktyvus jūsų protas, virvė – dėmesingumas, o postas yra mūsų meditacijos objektas, kvėpavimas. Prisijaukintas dramblys, atsirandantis iš šio proceso, yra gerai išlavintas, koncentruotas protas, kurį vėliau galima panaudoti nepaprastai sunkiam darbui perverti tikrovės užgožiančius iliuzijos sluoksnius. Meditacija prisijaukina protą.

Kodėl kvėpavimas?

Kitas klausimas, į kurį turime atkreipti dėmesį: Kodėl verta rinktis kvėpavimą kaip pagrindinį meditacijos objektą? Kodėl gi ne kažkas šiek tiek įdomesnio? Atsakymų į tai yra daug. Naudingas meditacijos objektas turėtų būti tas, kuris skatina dėmesingumą. Jis turėtų būti nešiojamas, lengvai prieinamas ir pigus. Tai taip pat turėtų būti kažkas, kas neįsivels į tas proto būsenas, nuo kurių bandome išsivaduoti, pavyzdžiui, godumas, pyktis ir kliedesiai.

Kvėpavimas atitinka visus šiuos ir dar daugiau kriterijų. Tai būdinga kiekvienam žmogui. Mes visi nešiojamės su savimi visur, kur einame. Jis visada yra, yra nuolat prieinamas, nesiliauja nuo gimimo iki mirties ir nieko nekainuoja.

Kvėpavimas yra nesuvokiamas procesas, dalykas, kurį galima patirti tiesiogiai, nereikalaujant minties. Be to, tai labai gyvas procesas, gyvenimo aspektas, kuris nuolat keičiasi. Kvėpavimas juda ciklais – įkvėpimas, iškvėpimas, įkvėpimas ir iškvėpimas. Taigi, tai yra miniatiūrinis pats gyvenimo modelis.

Kvėpavimas yra visiems gyviems dalykams būdingas reiškinys. Tikras patirtinis proceso supratimas priartina jus prie kitų gyvų būtybių. Tai parodo jums būdingą ryšį su visu gyvenimu. Galiausiai kvėpavimas yra dabarties procesas.

Pirmasis kvėpavimo panaudojimo kaip meditacijos objekto žingsnis yra jo suradimas. Tai, ko ieškote, yra fizinis, lytėjimo pojūtis, patenkantis į nosį ir iš jos. Paprastai tai yra tik nosies galiuko viduje. Tačiau tiksli vieta kiekvienam žmogui skiriasi, priklausomai nuo nosies formos.

Norėdami rasti savo tašką, greitai giliai įkvėpkite ir atkreipkite dėmesį ir nukreipkite tiesiai į nosies vidų ar viršutinį galą ten, kur jaučiate ryškiausią praeinančio oro pojūtį. Dabar iškvėpkite ir pastebėkite sensaciją tame pačiame taške. Nuo šio taško jūs sekite visą kvėpavimo taką.

Ne visada lengva

Kai tik pradėsite šią procedūrą, tikėkitės susidurti su tam tikrais sunkumais. Jūsų mintys klaidžioja nuolat smigdamos aplinkui kaip kamanė ir artindamos laukinius liestinius. Stenkitės nesijaudinti. Beždžionių proto fenomenas yra gerai žinomas. Tai yra kažkas, su kuo teko susidurti kiekvienam pažengusiam meditatoriui. Jie vienaip ar kitaip peržengė tai, ir jūs galite.

Kai tai atsitiks, tiesiog atkreipkite dėmesį į tai, kad galvojote, svajojote dieną, nerimavote ar dar ką nors. Švelniai, bet tvirtai, nenusimindami ir neteisdami savęs dėl nuklydimo, paprasčiausiai grįžkite prie paprasto fizinio kvėpavimo pojūčio. Tada daryk tai dar kartą kitą kartą ir vėl, ir vėl, ir vėl.

Iš esmės „Vipassana“ meditacija yra proto perkvalifikavimo procesas. Būsena, kurios siekiate, yra tokia, kurioje jūs visiškai žinote viską, kas vyksta jūsų pačių suvokimo visatoje, būtent taip, kaip tai vyksta, būtent tada, kai tai vyksta; bendras, nenutrūkstamas suvokimas šiuo metu.

Tai nepaprastai aukštas tikslas, kurio negalima pasiekti vienu metu. Tam reikia praktikos, todėl pradedame nuo mažo. Mes pradedame nuo to, kad suprantame vieną mažą laiko vienetą, tik vieną įkvėpimą. Ir kai jums pasiseks, jūs einate į visiškai naują gyvenimo patirtį.