Kas yra „Mindfulness“? – Atsimindamas

Ar jūs turėtumėte išvalyti savo mintis, ar sutelkti dėmesį į vieną dalyką? Štai „Mindfulness“ sąmoningumo apibrėžimas.

Mindfulness. Tai gana tiesmukas žodis. Tai rodo, kad protas visiškai žiūri į tai, kas vyksta, į tai, ką darai, į erdvę, kuria judi. Tai gali atrodyti nereikšminga, išskyrus tą erzinantį faktą, kad taip dažnai nukrypstame nuo nagrinėjamo klausimo. Mūsų protas skrieja, mes prarandame ryšį su savo kūnu ir gana greitai mes esame įnikę įkyrių minčių apie ką nors, kas tik įvyko, ar nerimą dėl ateities. Ir tai mus jaudina.

Sąmoningumas yra pagrindinis žmogaus sugebėjimas būti visiškai šalia, suvokti, kur esame ir ką darome, o ne per daug reaguoti ar priblokšti to, kas vyksta aplink.

Nepaisant to, kiek tolstame, dėmesingumas yra tas pats, kad mus sugrąžintų ten, kur esame, ką darome ir jaučiame. Jei norite sužinoti, kas yra dėmesingumas, geriausia kurį laiką pabandyti. Žodžiais sunku prikaustyti žodžius, todėl knygose, svetainėse, garso ir vaizdo įrašuose rasite šiek tiek prasmės skirtumų.

Sąmoningumas yra pagrindinis žmogaus sugebėjimas būti visiškai šalia, suvokti, kur esame ir ką darome, o ne per daug reaguoti ar priblokšti to, kas vyksta aplink.

Įsidėmėjimas yra savybė, kurią jau turi kiekvienas žmogus, tai ne tai, ką jūs turite užburti, jūs tiesiog turite išmokti prie jos prieiti.

Mindfulness praktikos tipai

Nors dėmesingumas yra įgimtas, jį galima ugdyti taikant patikrintas technikas. Štai keletas pavyzdžių:

1. Sėdima, vaikščiojanti, stovinti ir judanti meditacija (tai taip pat įmanoma gulint, bet dažnai sukelia miegą);
2. Trumpos pauzės, kurias įterpiame į kasdienį gyvenimą;
3. Meditacijos praktikos sujungimas su kita veikla, pavyzdžiui, joga ar sportu.

Sąmoningumo praktikos pranašumai:

Kai mes medituojame, tai nepadeda nustatyti naudos, o tiesiog atlikti praktiką, tačiau yra naudos arba niekas to nedarytų.

Kai esame dėmesingi, mes sumažiname stresą, pageriname našumą, įgyjame įžvalgos ir supratimo stebėdami savo protą ir padidiname dėmesį kitų gerovei.

Sąmoningumo meditacija suteikia mums laiko savo gyvenime, kai mes galime sustabdyti sprendimą ir atskleisti savo natūralų smalsumą dėl proto veikimo, artėdami prie savo patirties su šiluma ir malonumu – sau ir kitiems.

8 faktai apie sąmoningumą:

1. Mindfulness nėra neaiškus ar egzotiškas. Tai mums pažįstama, nes tai, ką mes jau darome, kokie esame. Jis įgauna daugybę formų ir eina daugybe pavadinimų.
2. Įsidėmėjimas nėra ypatingas dalykas, kurį darome. Mes jau turime pajėgumų būti šalia, ir tai nereikalauja, kad pakeistume, kas esame. Tačiau šias įgimtas savybes galime ugdyti naudodamiesi paprasta praktika, kuri moksliškai įrodyta, kad būtų naudinga sau, artimiesiems, draugams ir kaimynams, žmonėms, su kuriais dirbame, ir institucijoms bei organizacijoms, kuriose dalyvaujame.
3. Jums nereikia keistis. Sprendimai, kurie prašo mus pakeisti tai, kas esame, arba tapti tuo, kuo nesame, mums vėl ir vėl žlugo. Įsidėmėjimas geriausiai atpažįsta ir ugdo tai, kas esame žmonės.
4. Mindfulness gali tapti transformuojančiu socialiniu reiškiniu. Štai kodėl:
5. Kiekvienas gali tai padaryti. Atidumo praktika ugdo universalias žmogaus savybes ir nereikalauja, kad kas nors pakeistų savo įsitikinimus. Kiekvienas gali gauti naudos ir tai lengva išmokti.
6. Tai gyvenimo būdas. Mindfulness yra daugiau nei tik praktika. Tai suteikia sąmoningumo ir rūpestingumo viskam, ką darome, ir sumažina nereikalingą stresą. Net šiek tiek mūsų gyvenimas tampa geresnis.
7. Tai pagrįsta įrodymais. Mes neturime atsižvelgti į tikėjimą. Tiek mokslas, tiek patirtis rodo jo teigiamą naudą mūsų sveikatai, laimei, darbui ir santykiams.
8. Tai sužadina naujoves. Kai susiduriame su vis didėjančiu pasaulio sudėtingumu ir netikrumu, dėmesingumas gali paskatinti mus veiksmingai, atspariai ir nebrangiai reaguoti į iš pažiūros nesąžiningas problemas.

Įsidėmėjimas ne viskas tavo galvoje

Kai galvojame apie dėmesingumą ir meditaciją (su didžiąja raide M), galime pakibti galvodami apie savo mintis: mes padarysime ką nors dėl to, kas vyksta mūsų galvose. Tarsi šie mūsų kūnai būtų tik nepatogūs maišai, kuriuos smegenys galėtų apsikabinti.

Vis dėlto, jei visa tai lieka galvoje, trūksta seno gero sunkumo jausmo.

Meditacija prasideda ir baigiasi kūne. Tai reiškia, kad reikia skirti laiko atkreipti dėmesį į tai, kur esame ir kas vyksta, ir tai prasideda nuo savo kūno suvokimo

Toks požiūris gali atrodyti tarsi plaukiojantis – tarsi mums nereikėtų vaikščioti. Mes galime tiesiog nudžiūti.

Tačiau meditacija prasideda ir baigiasi kūne. Tai reiškia, kad reikia skirti laiko atkreipti dėmesį į tai, kur esame ir kas vyksta, ir tai prasideda nuo savo kūno suvokimo. Tas pats poelgis gali būti ramus, nes mūsų kūnas turi vidinius ritmus, kurie padeda jam atsipalaiduoti, jei mes suteikiame jam galimybę.

Kaip sėdėti meditacijos praktikai

Čia pateikiama laikysenos praktika, kuri gali būti naudojama kaip meditacijos pradžios laikotarpio pradžia arba tiesiog kaip minutės reikalas, galbūt norint stabilizuoti save ir rasti atsipalaidavimo akimirką prieš grįžtant į kovą. Jei turite traumų ar kitų fizinių sunkumų, galite tai pakeisti savo situacijai.

1. Užimk savo vietą. Nesvarbu, ant ko sėdėsite – ant kėdės, meditacijos pagalvėlės, parko suoliuko – raskite vietą, kuri suteikia jums tvirtą, tvirtą sėdynę, o ne tūpimą ar pakabinimą.
2. Atkreipkite dėmesį, ką daro jūsų kojos. Jei esate ant grindų pagalvėlės, patogiai sukryžiuokite kojas priešais save. (Jei jau darai kažkokią sėdimą jogos pozą, eik į priekį.) Jei ant kėdės, gerai, jei kojų dugnas liečia grindis.
3. Ištiesinkite, bet nesustiprinkite viršutinės kūno dalies. Stuburas turi natūralų kreivumą. Tebūnie ten. Galva ir pečiai gali patogiai atsiremti ant slankstelių.
4. Padėkite viršutines rankas lygiagrečiai viršutinei kūno daliai. Tada leiskite rankoms nukristi ant kojų viršūnių. Žastus laikydami šonuose, rankos nusileis tinkamoje vietoje. Per toli į priekį susivoksi. Per toli atgal jūs tapsite standūs. Jūs derinate savo kūno stygas – ne per griežta ir ne per daug laisva.
5. Šiek tiek nuleiskite smakrą ir leiskite žvilgsniui švelniai kristi žemyn. Galite nuleisti akių vokus. Jei jaučiate poreikį, galite juos visiškai nuleisti, tačiau medituojant nebūtina užmerkti akių. Galite tiesiog leisti tai, kas atrodo prieš jūsų akis, nesusikoncentravę į tai.
6. Būkite ten kelias akimirkas. Atsipalaiduok. Dabar kelkis ir eik savo dienos. Ir jei kitas darbotvarkės dalykas yra atidumo praktika, atkreipiant dėmesį į savo kvėpavimą ar kūno pojūčius, jūs pradėjote nuo dešinės kojos – ir rankų, ir rankų.
7. Pradėk iš naujo. Kai jūsų laikysena yra nusistovėjusi, pajuskite savo kvėpavimą – arba kai kurie sako „sekite“ juo – kai jis išeina ir įeina. (Kai kuriose praktikos versijose daugiau dėmesio skiriama kvėpavimui, o įkvėpimui tiesiog paliekate erdvų pauzė.) Neišvengiamai jūsų dėmesys paliks kvapą ir nuklys į kitas vietas. Kai pastebėsite tai – per kelias sekundes, minutę, penkias minutes – vėl atkreipkite dėmesį į kvėpavimą. Nesivarginkite teisti save ar apsėsti minčių turinį. Grįžk. Tu eini, grįši.
8. Viskas. Tokia praktika. Dažnai sakoma, kad tai labai paprasta, bet tai nebūtinai lengva. Darbas yra tik toliau tai daryti. Rezultatai bus kaupiami.

Išbandykite šią meditaciją pradedantiesiems:

5 minučių kvėpavimo meditacija sąmoningumui ugdyti. Ši praktika skirta sumažinti stresą, nerimą ir neigiamas emocijas, atvėsinti save įsiplieskus ir sustiprinti susikaupimo įgūdžius.

Sužinokite daugiau apie „Mindfulness“:

Ištirkite sąmoningumo mokslą, sužinokite, kaip medituoti ir kaip praktikuoti sąmoningą judėjimą, taip pat išsklaidykite kai kuriuos sąmoningumo mitus „Mindful“ darbo pradžios vadovas.